Alytaus Putinų gimnazijos mokytojai įsitikinę: geriausias laikas mokytis yra esamasis

 

Į bendradarbiavimo su KTU veiklas įsitraukė didesnė dalis Alytaus Putinų gimnazijos  mokytojų, nes iki šiol privilegijas turėjo KTU klasėse dirbantys pedagogai. Šį kartą mokytojai vyko susipažinti su dizainu grindžiamo mąstymo metodika, įsisavinti teorinę medžiagą, praktiškai tobulinti iššūkio sprendimo ir sprendimo priėmimo, komunikacijos, kūrybiškumo ir darbo komandoje, lyderystės mokymosi kompetencijas į universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Edukacinės kompetencijos centrą, vadovaujamą direktorės Indrės Rauleckienės.

Seminaro „Dizainu grindžiamas mąstymas mokykloje: teorija ir praktika“ dalyvius  pasveikino SHMMF dekanas, mokslų daktaras Ainius Lašas ir intensyviam darbui nusiteikusi  jungtinė lektorių komanda: grupės vadovė Jolita Sinkienė, narės – Aldona Augustinienė, Rasa Daugėlienė, Indrė Rauleckienė, Rūta Petrauskienė ir Tatjana Vėžytė. Ši neformaliojo ugdymo programa labai inovatyvi, parengta pagal Švietimo inovacijų laboratorijos Hasso Plattner institute Potsdamo universitete (Vokietijoje) autorinę metodiką, kurią lektorės pačios išbandė Vokietijoje.

Putinų gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Vyta Šiugždinienė su KTU Edukacinės kompetencijos centro direktore Indre Rauleckiene suderino įtemptą mokymosi grafiką. Šio seminaro iššūkis „Kaip mes galėtume perkurti mokytojų bendradarbiavimą įgyvendinant integruotas ugdymo programas?“ buvo pagrįstas turinio esmės semantine analize ir grupės-komandos praktine veikla. Išgyventa ypatinga patirtis, kai lektorius tampa lygiaverčiu komandos nariu, bendru iššūkio produkto kūrėju arba patirties perkūrimo  moderatoriumi.

Stebėdami KTU dėstytojų komandos darbą, įsitikinome, kad mokymosi procesas ir yra esmė, o ne tik rezultatas, suvokėme, kad geriausias laikas yra esamasis, nes viskas nuolat  pasaulyje kinta, todėl sprendimų ieškoti reikia čia ir dabar, išlaisvinus mąstymą, naudojantis kitų idėjomis, nuolat galvojant apie vartotoją, t. y. mokinį. Taip gimė produktai, penkių grupių parengti pristatymai: vienas iš jų  siūlė sukurti pedagogų sąjūdį „Be konkurencijos“, kuris atstovautų mokytojų interesams, įrodytų, kad švietimas – ne verslas, padėtų visuomenei suformuoti nuostatą, kad švietime atsisakius ydingo mokinio krepšelio finansavimo, išnyktų konkurencija tarp mokyklų, augtų atvirumas idėjoms, bendradarbiavimas. Antroji grupė sukūrė skirtingų kultūrų integravimo programą, kiti pasiūlė žingsnius, veiklos planą, kaip žingeidžiam vaikui integruojant dalykus siekti  karjeros aukštumų. Auditoriją sudomino grupė, kuri siūlė mokiniams metinį darbą, atliekamą integravus 5–6 mokomuosius dalykus, –  sukurti antistresinį daiktą. Sudomino ir penktosios grupės siūlymas – integruota programa karjeros planavimui, vienijanti klasės auklėtojus, psichologus, lietuvių ir anglų kalbų mokytojus.

Putiniškius maloniai nustebino neįprastos praktinės užduotys, kurioms reikėjo žurnalistų drąsos, nes ne kartą teko išeiti už komforto zonos, – buvome priversti bendrauti su praeiviais Kauno gatvėse, su kitų universitetų dėstytojais ir studentais. Viena grupė DVU bendravo su mokslų daktaru, politologu, kuris turėjo aiškią nuostatą apie švietimo politiką Lietuvoje, visuomenės gyvenimo peripetijas, kiti apie integraciją ir mokytojų bendradarbiavimą kalbėjosi su VDU IV ir II kurso studentėmis, kurios gerai prisimena integruotas pamokas mokykloje, jų manymu, sėkmę nulemia mokytojo autoritetas. Putiniškiai kalbino pradinių klasių mokinę ir jos mamą, mergaitė dar nepraradusi vaikiško žavėjimosi mokymosi procesu; nuomonės apie integraciją teiravosi ir miesto svečių, ir studentų užsieniečių, kuriems svarbu integruotis į Lietuvos gyvenimą.

Bene įdomiausia seminare buvo, kad sukurtą kiekvienos grupės darbą vertino ir analizavo „testuotojai“– universiteto dėstytojai, jie surado laiko išsakyti pastabas, įžvalgas, buvo  nešališki vertintojai, tad du kartus teko peržiūrėti ir tobulinti pristatymą, galiausiai savo tyrimų rezultatą pristatėme visai seminare dalyvavusiai dėstytojų ir kolegų bendruomenei, nes, pasak lektorių,  testavimas turi būti kartotinis.

Perkūrimo idėja užsikrėtėme, ją galėsime panaudoti efektyvindami ugdymo procesą gimnazijoje. Mokymasis KTU SHMMF, bendra kūryba – aukso grynuolių paieška, leidžianti pajusti kito žmogaus emocijas, pradėti spręsti problemas jų akimis.

Daiva Baliukonytė, Alytaus Putinų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja

Neįgaliesiems